„My name is Bond, James Bond.“ – rasti šios frazės niekada negirdėjusį kino gerbėją greičiausiai būtų, švelniai sakant, nelengva. Beveik pusę šimtmečio besitęsianti Bondiada, nepaisant visų savo trūkumų, vis dar sutraukia daugybę žiūrovų, Didžiosios Britanijos slaptoji tarnyba SIS nervinasi, jog filmai apie Džeimsą Bondą formuoja neigiamą jos įvaizdį, o tarnybos agentai ginasi, kad tikrai tikrai neturi leidimo žudyti (offtopic – man patinka SIS reklamos šūkis: Don’t just read the news. Change it.).
Tačiau gana pagyrų garsiausiam slaptajam agentui. Šįkart panagrinėsiu vieną neatskiriamą Bondo filmų aspektą. Ne, ne jo moteris. 🙂 Keletą technologinių įdomybių. Nematomi automobiliai, robotai ir kitoks gėris – be jų Bondiada prarastų nemažą dalį savo žavesio. Tačiau kai kurie tiek paties Iano Flemingo, tiek scenaristų sugalvoti įtaisai šiandien jau visiškai ar bent iš dalies nebepriklauso fantastikos sričiai – taigi jei kas nors turite atliekamų finansų ir norite pabūti 007 kailyje, pirmyn 😉
Suklastoti pirštų antspaudai
Šią gudrybę Bondas panaudojo dar 1971 metais, filme „Deimantai amžiams“. O 2002 metais japonų kriptografijos specialistas Tsutomu Matsumoto pademonstravo, jog žmogaus pirštų antspaudus iš tiesų galima nesunkiai nukopijuoti ir panaudoti praktiškai, pavyzdžiui, apkvailinant pirštų antspaudų skaitytuvus. Tam tereikia paprastos želatinos, pavyzdžiui, esančios guminukuose – jų pagalba nuo kokio nors paviršiaus nukopijuoti antspaudai buvo pakankamai geros kokybės, kad sugebėtų apgauti 80 procentų skaitytuvų.
Telefonu valdomas automobilis
1997 metų filme „Rytojus niekada nemiršta“ Bondas kuriam laikui buvo pasirinkęs gana netradicinį automobilio vairavimo būdą, mobiliojo telefono pagalba valdydamas jį nuo galinės sėdynės. Telefono ekrane buvo rodomas vaizdas, identiškas matomam per automobilio priekinį stiklą.
Panašiu principu veikiančius įrenginius neseniai pademonstravo ir JAV kariškiai, robotų valdymui pritaikę Nintendo Wii nuotolinio valdymo pultą bei artimiausiu metu planuojantys panaudoti Apple iPhone galimybes perteikti robotų „matomą“ vaizdą. Iki automobilių valdymo telefonu dar turėsime šiek tiek pakentėti, tačiau progresas šioje srityje yra akivaizdus. O jei dar dirbtinį intelektą į automobilį įdiegus… Gerai jau, pakaks svajoti.
Miniatiūrinis akvalangas
Šis įtaisas Bondui pravertė daugiau nei vieną kartą, leisdamas jam kvėpuoti po vandeniu keletą svarbių minučių. Deja, inžinieriams sukurti realaus tokio įrenginio atitikmens dar nėra pavykę – geriausias kumščio dydžio modelis veikia vos apie minutę.
Kaip viena iš galimų alternatyvų buvo siūlomos dirbtinės žiaunos, idealiu atveju leisiančios narui išbūti po vandeniu neribotą laiką. Tačiau šįkart buvo susidurta su dydžio problema. Devintajame dešimtmetyje japonų kompanijos Fuji sukurtas įtaisas žmogų deguonimi galėjo aprūpinti pusvalandį, tačiau kadangi įtaisas savo dydžiu prilygo karstui, praktinis jo pritaikymas būtų buvęs gana sudėtingas.
Kažkada teko girdėti ir apie tai, kad rusų specialiųjų pajėgų koviniai plaukikai kvėpavimui po vandeniu naudoja specialų skystį, kurio yra pripildomi jų plaučiai (kaip įsivaizduoju, jausmas turėtų būti gana bjaurus) – kažkas panašaus yra aprašoma čia. Namie bandyti kategoriškai nerekomenduojama.
Nematomas automobilis
Filme „Pasveikink mirtį kitą dieną“ Bondas važinėjasi automobiliu, esant reikalui, galinčiu pavirsti nematomu žmogaus akiai. Smagu būtų tokį daikčiuką turėti savo garaže, tiesa?
Atrodo, kad kada nors būtinai sulauksime kažko panašaus. Mokslininkai jau sugebėjo panaudoti vadinamųjų metamedžiagų savybes tam, kad šviesos bangos aplenktų tam tikrą objektą, taip sukurdamos iliuziją, kad to objekto apskritai nėra. Tobuliausi veikiantys to pavyzdžiai kol kas buvo tik dvimačiai, tačiau atrodo, kad ir netrukus išvysime (jei tik jos tuo metu bus išjungtos, chi) ir trimates nematomumo „skraistes“.
Balso keitikliai
Jau minėtame filme „Deimantai amžiams“ Bondas pasinaudoja išvaizda į kasetinį diktofoną panašiu įtaisu, kad pakeistų savo balsą. To meto kino mėgėjams tai greičiausiai atrodė kaip neįtikimas fantastinis išradimas – tuo tarpu šiuo metu mes, naudodamiesi nemokama ar pigia programine įranga, galime be didesnių pastangų pakeisti savo balsą į ką tik norime. Net ir norėdami apsimesti tam tikru žmogumi – tiesa, tam reikėtų nemažai pastangų eksperimentuojant su programų nustatymais.
Beje, įdomu tai, kad balso keitimo technologijomis gana aktyviai naudojasi moteriškos lyties žaidėjos, nenorėdamos pritraukti įkyraus vyrų dėmesio internetiniuose žaidimuose.
Robotai šnipai
1985 metų filme „Žvilgsnis į žmogžudystę“ pademonstruotas robotas-šnipas buvo skirtas slapta klausytis pokalbių. Tokio įrenginio nepastebimumas – kitas klausimas, tačiau pati idėja dėl suprantamų priežasčių yra patraukli daug kam.
Realiai egzistuojantys robotai-šnipai paprastai yra kuriami kaip skraidantys įtaisai, savo forma panašūs į paukštį, su korpusu iš popieriaus ar netgi sukurti implantavus specialias mikroschemas į gyvus organizmus, pavyzdžiui, vabzdžius.
Eiliniai žmonės taip pat gali nesunkiai įsigyti stebėjimui skirtus robotus – pavyzdžiui, Nuvo, Spykee ar Sentinel. Šie įrenginiai ne tik gali transliuoti aplinkos vaizdus, bet ir leidžia bendrauti su greta jų esančiais žmonėmis (ar bent jau jų klausytis).
Kopimo įtaisai
Jei mėgstate pasikarstyti pastatų sienomis, šis įtaisas, panašus į naudotą ir agento 007, turėtų jums patikti. Kol kas skirtas JAV jūrų pėstininkams, PowerQuick pavadintas įrenginys veikia gana paprastai: jums tereikia ant pastato stogo užsviesti specialų kablį, pritvirtinti virvę prie minėto įrenginio ir paspausti nedidelį svertą. PowerQuick gali kelti 145 kilogramų krovinį 1 metro per sekundę greičiu, o jo maitinimo elementų pakanka užkopti 250 metrų. Yra ruošiamas ir naujas įrenginio modelis, leisiantis 100 kilogramų svorį kelti 3 metrų per sekundę greičiu. Skamba ganėtinai džeimsbondiškai.
Gedimino užkampis virtualybėje 