Internetas ir mes – kas keičia ką?

Jau daugiau kaip dešimt metų internetas vienaip ar kitaip įtakoja milijonų žmonių įpročius. Mes praleidžiame daug laiko prisijungę prie vienos ar kitos jo tarnybos, ieškodami informacijos ar patys ją įkeldami. Pasaulinis tinklas tapo neįkainojamu įrankiu įvairaus pobūdžio tyrėjams ir rašytojams – informacijos paieška, anksčiau priversdavusi kelias dienas praleisti bibliotekoje, dabar užima vos kelias minutes. Greitas žvilgsnis į Google ar kokią nors kitą paieškos sistemą, keletas nuorodų – ir prieš mūsų akis jau yra įdomus faktas ar citata, kurios autoriaus anksčiau būtume ieškoję labai ilgai. Internetas paslaugiai pateikia ir margą pramogų spektrą – pradedant tinklaraščių rašymu ir baigiant vaizdo įrašų peržiūra.

Tačiau atrodo, kad ši nauda turi savo kainą. Dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje informacijos sklaidos priemonių teoretikas Marshall McLuhan pastebėjo, jog šios priemonės nėra tik pasyvios informacijos perdavėjos. Jos paslaugiai teikia informaciją, tačiau kartu ir keičia tai, kaip ši informacija yra apdorojama. Tuo tarpu kalbant apie internetą, naudojimosi juo kaina yra susikoncentravimo ir apgalvojimo sugebėjimų sumažėjimas. Mūsų sąmonė pamažu prisitaiko prie tokio informacijos pateikimo būdo, koks egzistuoja internete – greitai judančio informacijos srauto.

Neseniai paskelbta internautų įpročių studija atskleidžia, jog mes patiriame ryškų skaitymo ir mąstymo pokytį. Penkis metus trukusio tyrimo metu, eksperimento autoriai analizavo internautų, besilankiusių dviejose populiariose Anglijos mokslinės informacijos bazėse, elgesį. Jie aptiko, jog internautų įpročiai atitinka anksčiau minėtą greito peržvelgimo modelį – jie tarsi „šokinėja“ nuo straipsnio prie straipsnio, retai sugrįždami atgal ir neskaitydami daugiau kaip vieno ar dviejų straipsnio ar knygos puslapių. Anot tyrimo autorių, „tampa akivaizdu, jog internautų skaitymo negalima prilyginti tradiciniam skaitymui – vietoje to galima pastebėti naujų skaitymo būdų formavimąsi, kuomet skaitytojai peržvelgia antraštes, turinius ir santrumpas, siekdami kuo greičiau gauti reikiamą informaciją.“

Vis dėlto, sparta ir paprastumas neatsiranda iš niekur. Vystymosi psichologė Maryanne Wolf teigia, jog mūsų tapatybę atspindi ne tik tai, ką mes skaitome, bet ir kaip skaitome. Interneto siūlomas skaitymo stilius, iškeliantis informacijos pateikimo greitį aukščiau visko, gali turėti ryškų neigiamą poveikį mūsų sugebėjimui skaityti „giliai“ ir mėgautis ilgais bei sudėtingais tekstais. Teksto interpretavimo ir ryškių ryšių, susiformuojančių mūsų mintyse atidžiai skaitant tekstą, įgūdžiai internete yra naudojami itin retai.

Informacijos pateikimo modelį internete itin stipriai įtakoja ir didžiosios informacijos paieškos sistemos, visų pirma dominuojančią padėtį užimanti Google. Kaip teigia pati kompanija, jos misija yra „sutvarkyti pasaulio informaciją bei paversti ją visuotinai prieinama ir naudinga“. Google idealaus paieškos variklio vizija – technologija, visiškai tiksliai suprantanti, ko internautas ieško ir pateikianti jam būtent tai. Google įkūrėjai Sergey Brin ir Larry Page dažnai kalba apie savo troškimą paieškos variklį paversti savotišku dirbtiniu intelektu, savo mąstymo sugebėjimais prilygstančiu žmogui – ar jį lenkiančiu. Tokia ambicija yra suprantama ir galima tikėtis, jog ji anksčiau ar vėliau bus įgyvendinta, atsižvelgiant į milžiniškus Google finansinius resursus ir gausų talentingų programuotojų būrį.

Idėją, jog mūsų sąmonės turėtų veikti kaip itin greiti duomenų apdorojimo mechanizmai, skatina ne tik paieškos varikliai, bet ir internete dominuojantis verslo modelis. Kuo greičiau mes naršome, kuo daugiau nuorodų spragtelime ir kuo daugiau puslapių peržiūrime, tuo naudingesni esame tiek Google, tiek kitoms komercinėms kompanijoms. Internautas, lėtai skaitantis ilgą straipsnį – jų požiūriu mažiausiai vertingas potencialus klientas.

Reikia pastebėti, jog žmonija savo istorijoje patyrė nemažai panašių pokyčių. Pavyzdžiui, Sokratas skundėsi dėl rašytinės kalbos paplitimo, bijodamas, jog žmonės, įgiję galimybę užrašyti savo mintis, pamažu taps užmaršesni. Spausdinimo mašinos atsiradimas sukėlė dar vieną priešiškumo bangą – buvo teigiama, jog knygų prieinamumas paskatins tinginystę, sumenkins religinių vadovų įtaką ir nuvertins mokslininkų darbą. Tačiau kritikai nenumatė gausybės teigiamų pokyčių, kuriuos atnešė šios technologinės naujovės.

Vis dėlto, perspėjimai, jog mūsų mąstymas dėl itin didelio informacijos prieinamumo „plečiasi ir seklėja“, nėra tušti. Čia reikėtų prisiminti legendinio Stanley Kubrick filmo „2001: Kosmoso odisėja“ siužeto potekstę – kai mes imame taip pasikliauti kompiuteriais, kad jie pradeda įtakoti mūsų pasaulio sampratą, kalbant apie žmogiško ir dirbtinio intelekto skirtumus vertėtų trumpam stabtelėti ir susimąstyti. Susimąstyti dėl to, ar dirbtinis intelektas iš tiesų tampa vis panašesnis į mūsų mąstymą. Galbūt procesas vyksta atvirkščiai?

Informacijos šaltinis