Tobuliname savo atmintį

Neseniai teko dar kartą žiūrėti filmą „Memento“, o šįvakar, beklaidžiodamas internete, kaip tyčia aptikau keletą greičiausiai girdėtų, bet gana naudingų patarimų, skirtų padėti lengviau įsiminti bet kokio pobūdžio informaciją. Manau, jog bent dalis jų pravers ir jums. Taigi:

1. Grupavimas

Šio metodo esmė – norimos įsiminti informacijos suskaidymas į mažesnes ir lengviau įsimenamas dalis ar grupes. Tai geriausiai veikia tuomet, kai duomenų eilės seka yra nesvarbi (pavyzdžiui, pirkinių sąrašas).

Grupavimo metodas yra itin efektyvus įsimenant daugelio skaitmenų skaičius – pavyzdžiui, numerį 351961438 lengviau prisiminsite, jį suskaidę į 351, 961, 438 ar netgi 35, 19, 61, 438. Po šios procedūros gautas skaičiaus dalis galite įsiminti įprasto kartojimo būdu ar, kas būtų dar veiksmingiau, bandydami surasti kokį nors ryšį tarp atskirų dalių. Galbūt antroji skaičiaus dalis yra labai panaši į tai, ką gautume pirmą dalį padauginę iš dviejų; galbūt sutampa vidurinieji skaitmenys ir t.t.

Panašiai galima išskaidyti ir žodžius. Tai ypač praverčia mokantis užsienio kalbą – pavyzdžiui, jei jums yra itin sunku įsiminti žodį „together“, išskaidykite jį į „to“ + „get“ + „her“. Galbūt bus lengviau, net ir nevizualizuojant šios frazės reikšmės

Grupavimo metodo principas iš dalies tinka ir įsimenant sąrašus. Pavyzdžiui, jei jums reikia nusipirkti bulvių, pieno, salotų, duonos, Red Bull ir sausainių, sąrašą perkurkite taip: bulvės, salotos; pienas, Red Bull; duona, sausainiai. Dvi daržovės, du skysčiai, du miltiniai produktai. Pamiršę kurį nors iš pirkinių, bent jau žinosite, kuriai grupei jis priklauso – tas greičiausiai labai padės bandant prisiminti.

Beje, vienas įdomus faktas – psichologai, tyrinėję žmonių atmintį, aptiko, jog žmonės trumpalaikėje atmintyje gali saugoti nuo 5 iki 9 dalykų. Kurdami informacijos „grupes“, pasistenkite įtilpti į šį diapazoną.

2. Rimavimas

Tai yra pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojimas būdas, išnaudojantis mūsų polinkį lengvai prisiminti besirimuojančius dalykus. Jį galima labai sėkmingai derinti ir su grupavimo metodu, ypač bandant įsiminti skaičius. (pavyzdžiui, 271104190 į besirimuojantį 271–10–41–90 ar pan.).

3. Susiejimas

Vienas iš veiksmingiausių, tačiau gana daug fantazijos reikalaujančių metodų. Naudojantis juo, galima įsiminti itin didelį informacijos kiekį (pavyzdžiui, man asmeniškai vieno seminaro metu teko stebėti, kaip pranešėjas paeiliui išvardina visas iš anksto įsimintas vienos kortų kaladės kortas; ir ne, tai nebuvo fokusas ). Metodo esmė – mintyse vaizdingai susieti du norimus įsidėmėti objektus. Jei jų yra daugiau nei du – pirmąjį objektą susieti su antruoju, antrąjį su trečiuoju ir t.t. – prireikus, jums pakaks prisiminti tik pirmąjį objektą, o visa likusi grandinė išsirutulios be didesnių pastangų.

Pavyzdys. Jums reikia eilės tvarka įsiminti šiuos dalykus: katę, kopūstą, kompiuterio laidą, kaklaraištį, benzino kanistrą, mobilųjį telefoną, gitarą, šunį ir nagų laką. Jei bandysite visa tai įsidėmėti įprastais būdais, spėju, kad užtruksite gana nemažai. Tuo tarpu susiejimo metodu įsiminimas atrodytų daugmaž taip:

1. Pirmieji du objektai – katė ir kopūstas. Užsimerkite ir mintyse įsivaizduokite pagrindinį objektą (katę) kaip nors susijusį su šalutiniu objektu (kopūstu). Pavyzdžiui, katė, šlamščianti kopūstą. Nesvarbu, kad skamba kvailai. Tiesiog įsivaizduokite. Ir kuo ryškiau bei kuo neįprastesnis vaizdas – tuo geriau. Ir neskubėkite – tegu susikurtas vaizdinys lieka jūsų atmintyje.
2. Žengiame žingsnį į priekį. Kopūstas ir kompiuterio laidas. Šįkart kopūstas jau yra pagrindinis objektas. Įsivaizduokite didelę žalią kopūsto galvą, apvyniotą kompiuterio laidu.
3. Dar vienas žingsnis. Kompiuterio laidas – pagrindinis objektas, kaklaraištis – šalutinis. Na, tiesiog įsivaizduokite kompiuterio laidą, prie kurio galo yra pririštas kaklaraištis.
4. Kaklaraištis ir benzino kanistras. Įsivaizduokite kaklaraištį, apvyniotą apie benzino kanistro rankeną.
5. Ir taip toliau, kol prieisite iki šuns ir nagų lako.

Puiku. Dabar jums tereikia prisiminti pirmąjį objektą – katę. Vos tik apie ją pagalvosite, atmintis paslaugiai pateiks nesenai įsimintą vaizdą – katę, skaniai šlamščiančią kopūstą. O dabar atskirai nuo jos įsivaizduokite kopūstą. „Išvysite“ aplink jį apvyniotą kompiuterio laidą. Įsivaizdavę laidą, „pamatysite“ kaklaraištį ir taip toliau iki pergalingos pabaigos. Ką tik be didesnių pastangų įsiminėte devynetą visiškai nesusijusių objektų – tačiau jei jų reikėtų įsiminti trisdešimt devynis, situacija iš esmės nesikeistų. Tiesiog ilgiau užtruktumėte vaizduotėje kurdami objektų „poras“.

Susiejimo metodas yra itin veiksmingas dėl vienos įdomios mūsų atminties savybės – mes esame linkę kur kas geriau įsiminti vaizdinę, o ne kitokio pobūdžio informaciją. Mes galime prisiminti konkretaus žmogaus veido išraišką, pastebėtą prieš daugelį metų, tačiau pamiršti, ką skaitėme vos prieš keletą minučių. Tuomet kodėl šios atminties savybės nevertėtų palenkti savo naudai?

4. Kartojimas prieš miegą

Dar vienas senas ir gerai patikrintas triukas. Naudojantis šiuo metodu, jums reikėtų pasikartoti norimą įsiminti informaciją prieš pat einant miegoti. Tuomet miego metu jūsų sąmonė gautą informaciją „sudėlios“ sistemingai ir efektyviai, o pabudę ryte ją lengvai atsiminsite. Psichologai taip pat yra nustatę, jog jei prieš užmigdami kurį laiką pagalvosite apie jus kankinančias problemas, bus labiau tikėtina, jog kitą dieną joms rasite gerą sprendimą.

5. Bandykite nebandydami

Paskutinis ir savotiškai post factum situacijai skirtas patarimas. Greičiausiai esate ne kartą susidūrę su situacija, kuomet atkakliai bandėte prisiminti jums tikrai gerai žinomą dalyką – ir veltui. Nepaisant visų jūsų pastangų, šis atminties „blokas“ niekur nedingo. Tokiu atveju geriausias sprendimas yra gana netikėtas – tiesiog nustoti bandyti prisiminti ir vietoje to susikoncentruoti ties kuo nors kitu. Greičiausiai maloniai nustebsite, kai po kiek laiko jums reikalinga informacija tarsi automatiškai atsiras mintyse.

Taip nutinka dėl to, jog net ir nustojus stengtis, jūsų sąmonė vis dar ieško minėtos informacijos ir pateikia ją vos tik radusi. Kartais ši informacija yra užblokuojama bandymų ją prisiminti metu – tačiau jūs ją sėkmingai prisiminsite, vos tik bus panaikintas toks blokas (kitaip tariant, kai nustosite bandę prisiminti). Svarbų vaidmenį tame vaidina ir nesėkmingo atminties „gaivinimo“ metu patiriamas stresas.

Taigi, memento. Be mori.